Vien Užupis atstoja vieną Lietuvos miestelį.

Visi lyg sutarę Užupį yra priskyrę prie menininkų kvartalo. Apie istoriją nepasakosiu. Bet apie jausmą pabūti sekmadienio vakare vasaros viduryje.

Pirma, gal daugiau užsieniečių čia yra, nei vietinių. O tie vietiniai tai tokie su savo stiliumi. Jų artimi draugai yra tiek vaikai, tiek šunys. Tiek paspirtukai.

Centrinėje aikštelėje, prie angelo yra gera tiesiog pabūti. Ir pastebėti tekantį gyvenimą.

Kuom man patinka Vilnius, kad čia gali būti visiškai savimi ir niekas per daug nekreips į tai dėmesio. Kavinėje net šunims atneša vandens. Užsieniečiai čia yra iš įvariių šalių. Labai įdomu pasiklausyti svečių iš Rytų šalies, kaip jiems šis kvartalas. Pirmas įspūdis – žymiai ramiau. Antras – kodėl ia tiek nerestauruotų namų.

Užupis dar gražus savo detalėmis. Ir savo sulėtejimu. Ai, einu gerėtis Užupiu.