Žemaičų Kalvarija. Puikus religinis patyrimas

Lietinga, truputį vėjuota, drėgna. Žemė slidi, nes jau permirkusi. Ir tai nei kiek nesustabdė apsilankyti vietoje, kurią vadinu daugiau patyrimu. Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

Daug žmonių susirenka, atgija miestelis. Turiu pasakyti, mane žavi tos kalvos, tos trobos. Ta atmosfera lyg kviestų patirti Dievo galybę ir kūrybą.

Iš viso reikia numatyti apie tris-keturias valandas, norint patirti viską. Pradedant nuo mišių, baigiant sugrįžimu atgal.

Kadangi kelias vyksta kalvomis, tai taip pat reikia numatyti, kad nuovargis irgi lydės. Teks pereiti apie dvidešimt stotelių. Apie aštuonis kilometrus.

Bet tai yra pasinėrimas kaip į kažkokią meditaciją. Susitikimą. Patyrimą. Nuostabu. Gera. O perėjus – prasminga.

Nustebino šį kartą tik vienas dalykas – kiek daug dabar yra parduodamų trobų. Ne koks ženklas. Nyksta po truputį gyvenvietė.

Nors šią Švenčiausios Mergelės Marijos atlaidų savaitę – gyva ir tikra.

Iki kito karto.