Menas pas kaimyną

Užsukau pas kaimyną arbatos. Og žiūriu, pridarė kažkokių nesąmonių. Dar ant manęs pyksta, kad aš ten vis juokiuos pasižiūrėjęs į jo prismaigstytus akmenis. Bet ir sugalvok tu man. Bet dar kiek laiko. Kuolai, akmenys. Aš įsivaizduoju, vabalas po jais praeina ir galvoja, ojej, baisu, o jeigu nukris.

Jau geriau mėgautis paukščiais, o ne akmenimis ant kuolų. O kaimynas man tik ir tepasakė…. “Kaimas”