Dausuva

Marijus Ivaškevičius sukūrė pjesę Madagaskaras. Apie tai, kaip lietuviai yra perkeliami gyventi į Madagaskarą. siekiant išgelbėti tautą.

Teigiama, kad šią idėją visai realiai vystė toks Kazys Pakštas, universitetų profesorius, keliautojas, geografas iš Smetonos laikų. Man net smalsu pasidarė. Nusprendžiau dvi minutes daugiau pasidomėti. Ir ką atradau. Ogi koks įdomus tas žmogus Kazys Pakštas buvo. Kokia nerami siela. Aš pavydžiu jam jo gyvenimo skrydžio. Mano didelė pagarba.

Ir taip, iš tikro jis tokią idėją turėjo, kad Lietuva turi oficialiai valstybės politikos rėmuose (nes jis tokį terminą labai išvystė – geopolitika) siekti kurti atsarginę Lietuvą. Nes mes esame tarp dviejų gigantų, čia daugiau vietos plėstis niekur nėra, yra okupacijos rizika. O migracija yra labai padrika ir nesisteminga. Po visur išsibarsto lietuviai, bet nepajėgia tose vietose sukurti tvirtos kultūrinės salos.

Ir pradėjo kelti naują šaunią idėją apie Dausuvą. Iš pradžių reiktų kurti kaimą. Jis būtų kaip pradinė mokykla. Tada pasiekus aukštesnį lygį, kurtųsi jau kultūros židinys spauda, renginiai, teatrai. Jau žmonių būtų keli tūkstančiai, ir augtų. Vėlesnis žingsnis – autonomija, kai jau kuriasi aiški struktūra galimos antrinės šalies.

Ir kas įdomiausia, apkeliavęs Afriką per pusę metų, nuvažiavęs 40 tūkst. km po Afriką, Kazys Pakštas nesiūlė Madagaskaro. Čia greičiausiai supainiota yra su kito autoriaus Pietario idėjomis. Vincas Pietaris išsakė tokį siūlymą, kad norint išsilaisvinti iš caro priespaudos, reiktų lietuviams pasidaryti laivą, sulipti ir išplaukti į arba Madagaskarą, arba Argentiną.

O Kazys Pakštas siūlė visai kitas vietas. Pirma gera idėja buvo Angola. Dėl klimato. Nors ir ne pati saugiausia vieta. Dar viena gera idėja – Belizas. Ten Kazys lankėsi, kai jau buvo pensininkas (pagal darbartinius LT standartus). Kitos siūlytos vietos – Tanganika, Kanados kai kurios vietos, Asutralija, Naujoji Zelandija.

Man kažkaip priimtinai nuskambėjo jo mintis, kad norint užtikrinti nacionalinį saugumą, neturi būti vien karinės priemonės. Ekonominės priemonės ir stiprios bendruomenės – čia galimas atsakymas. Taigi, geriau intelektinis potencialas, demokratijos aukštas lygis, geri santykiai su kaimynais. Ir labai puikiai pasakė, kad mažos valstybės neišsilaikys prie didelių agresorių. Jos turi daryti gerus aljansus.

Beje, man labai patiko jo mintis apie stiprią Vidurio Europą. Kai šioji taps stipri ir laisva, tada Ir Lietuvai bus gerai. O tai reiškia, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Ukraina. Kad tik nacionalizmas nesugriautų mūsų.