Trys kaimai pavirto į Šilutę

Per metus tenka keletą kartų atvykti į Šilutę. Vis galvoju, ką turėčiau pamatyti, kad pasakyčiau bent jau sau, buvau Šilutėje. Nežinau. Taip nuvarau į parduotuvę sau produktų kelionei. Bet vis karts nuo karto sustoju prie kažkokio vyro paminklo. Va čia tas vyras. Kažkaip gražiai pateiktas.

šilutė1

Kad aš žinočiau, kas jis. Dabar dar taip gražiai apipuoštas Kalėdų proga. O pasirodo, tai yra Hugo Šojus. Vokiškai gerai rašosi – Hugo Scheu. Jis yra pirmasis muziejaus įkūrėjas Klaipėdos krašte.

Šilutė anksčiau vadinosi Heydekrug. Va čia Hugo Šojus ir yra pagerbtas. Pasirodo, čia jam ši skulptūra. Kaip įdomiai, būdamas vokietis, pats labiausiai domėjosi lietuvių kalba, kultūra, folkloru. 1889 metais pirko Šilutės dvarą. Dovanojo žemę Šilutės miestui. Jam net yra piešinys skirtas Šilutės evangelikų liuteronų bažyčioje (freskoje prie altoriaus laiko miesto maketą).

Šilutė, kurioje dabar apie 15 tūkst. gyventojų, yra įsikūrusi skalvių žemėje. Bet nebuvo ten jokio miesto. Ten buvo tik kaimai. Vienas iš jų – Šilokarčema (vokiškai ji vadinosi Heydekrug). Dar šalia – Verdainė. O, kaip įdomu, pasirodo, 17 amžiuje čia buvo pabėgusių škotų nuo religinio persekiojimo. O trečias kaimas – Žibai. Va šie kaimai 1941 metais, kai vokiečiai ale susigražino sau šią vietą, susijungė į vieną miestą.

Vietovę ilgai buvo apgyvendinę lietuvininkai. Bet dėl karų ir marų jie beveik iš čia išnyko, atsikėlė vokiečiai, austrai.  1923-ais sausio 10 dieną sukilėliai užima Šilokarčemą. Netrukus ją pervadina į Šilutę.

Na ir va, kai aneksavo vokiečiai 1939 metais šią vietą vokiečiai, po poros metų Šilutę paskelbė miestu. Per karą čia buvo pasidarę Macikuose karo belaisvių stovyklą. Joje daugiausia buvo Anglijos ir JAV karo belaisviai.

Bet tai kokia sudėtinga ir įdomi Šilutės istorija. Net pačiam keista. Ne, aš noriu ją atrasti iš lėto, suprasti iš lėto.

šilutė2