Vygrių vienuolynas

 

Apie juos jau esu anksčiau girdėjęs, kad yra gražu. Bet štai, atvykęs kažkaip kitaip pamačiau. Gal pirmiausia, ką pamačiau, tai yra ežeras. Ir sala. Man tas ežeras labai matėsi. Paskui net susigundžiau išsimaudyti. Prie pat vienuolyno yra toks kempingas su labai puikiu krantu.

Žinau, kad priklausė vienuolynas Lietuvai, bet dabar jausmas kad Lietuvos ten yra tiek, kiek prekybininkai greta prideda lietuviškos simbolikos ant savo prekystalių. Na bet istorija perpaišo savaip, pažiūrėkim, kas čia yra. Pasidalinsiu tik įspūdžiais.
Štai įspūdis – tie kamaldulių namukai. Jie kaip ir atskirai kiekvienas gyveno, bet realiai taip kartu, taip arti vienas kito. Pats vienuolynas savo atmosfera yra panašus į Pažaislį.

Kas įdomu, kad čia anksčiau buvo tiesiog ežero sala, privažiavimas yra supiltas. Kaip ir kalnas, ant kurio pastatytas vienuolynas. Na ir karštai uždega idėjos žmones savo kūriniams.

Kitas įspūdis – sumoku 4 zlotus ir einu pažiūrėti į po bažnyčia esančiuose rūsiuose gulinčius kaulus. Toks mirties kvapas visai šalia.

Jonas Paulius II taip pat čia buvo ir nakvojo. Čia jam skirta viena celė. labai graži, jauki. Verta pamatyti. Ir paskui greta pasimaudyti.