Mano Ispanijos etiudas

Prieš gerus metus dėl sau nežinomų priežasčių, tiksliau, be jokio rimto pagrindo, nusprendžiau pramokti ispaniškai. Mokiausi labai pribėgom. Tai mėnesį nieko, tai kelias dienas labai intensyviai. Na ir šią vasarą pasidovanojau prizą – Ispaniją. Galimybę sau pajausti kalbą gyvai. Vasara, liepa, viduržemio pajūrys. Skamba labai romantiškai. Bet taip romantiška nebuvo. Buvo karšta. Ir įdomu.

O čia pristatau savo gražiausią atradimą iš visos kelionės. Tai yra barokinė Mursijos katedra. Pati Mursija yra nutolusi nuo jūros jau per gerus 50 kilometrų. Ji jau mažiau turistinė. Turi daugiau religinių traukos objektų. Turbūt dar niekad taip neišsižiojau, kaip tą liepos vakarą, tik ką ją pamatęs. Nieko apie Mursiją iš anksto nežinojau. Tai tas nenusiteikimas mane paruošė atradimams. Ir … stovėjau ir žiūrėjau.

20180718_215022

Anksčiau kelionėms ruošdavausi. Pasiskaitydavau, išsistudijuodavau. Sudarydavau sąrašą, ko būtinai nepraleisti, ką būtinai pamatyti. Ir kelionės buvo turtingos. Šį kartą tiesiog įkritau. Kartais tiesiog po miestą vaikščiodavau. Ir turbūt labiausiai pasiteisino Mursija. Nėra tai didelis miestas. Bet vakare ji man buvo labai jauki.

20180718_214725

Na bet šį kartą savo Ispaniją pradėjau nuo Valensijos. Nuo istorijų ir įvykių kupinos Valensijos. Jei kas pasakytų ką pamatyti, tai būtų parkai, katedra ir tas naujasis upės miestelis, architektūrinis šedevras. Ir viską pamačiau. Bet Valensiją pradėjau atrasdinėti nuo klaidžiojimų po miestą, po jo siauras gatves. Ir dabar suprantu, kad vaikštau ant didelės istorijos, ant krūvos sluoksnių. Gi kažkada šeimininkavo romėnai, kažkada – maurai. Kažkada tai buvo tvirtovė. 20180718_130923

Na ir tada numoviau tiesiai ten, kur kaip sakoma, būtina pasidaryti selfius. Tiesa, gal tas nerealus karštis mane padarė, bet tai nebuvo kažkoks žavesys, ką pamačiau. Nuotraukose – gražu. Žinau, kad mačiau patį didžiausią pasaulio akvariumą. Tikrai, didelis. Užpildytas gyvybės. Tik šį kartą galbūt mano nuotaika lėmė, kad labai jau filosofiškai į viską žiūrėjau. O esminis klausimas – o ką veikia čia visi šie gyviai, kai jų vieta ne čia. Dėl to man buvo sunku matyti visas žuvis, pingvinus ir kitus gražius gyvūnus. 20180717_204031

Bet šiaip turiu pripažinti, žmogaus fantazija ir kūryba – didis dalykas. Architektūra ir vanduo gali sudaryti nuostabius pasaulius. 20180717_200449

Pavyzdžiui, čia yra Valensijos operos paviršius. Išlipdytas iš tūkstančių ir milijonų plytelių. Toks kruoštus darbas, toks magiškas jausmas tai pamatyti iš arti.

20180717_151845

Pažiūrėkite, kaip tai iš toli atrodo.

20180717_150402

Ar ne modernus stebūklas. O dar greta kiti ne mažiau įspūdingi pastatai išsirikiavo.

20180717_152700

Šiaip Ispanija, kalbant apie jos miestus, man yra kaip meno kūrinys. Kiekvienas pastatas, kiekviena detalė – vis paslėptas menas, darbas ar istorija. Man atrodo, kad vienas miestas turbūt talpina mūsų Lietuvos visą istoriją, ypatingai iš kultūros ir meno pusės.

20180717_115649

Net tie patys parkai ar aikštės yra užpildytos. Taip, gal kai kurios net perpildytos. Bet turbūt karalystei, o tuo labiau užjūrinei imperijai tai yra būdinga. Viską susivežti pas save, pasidaryti turto ir grožio salas. 20180716_210611

Taip, dabar Ispanija yra jau nebe ta didi valstybė. Ypač paskutiniai du šimtmečiai vidinių kovų ją išsekino. Dar Franko, dar izoliacija. Bet Ispanija man yra kažkokia keistai optimistiškai nusiteikusi šalis. Gal tuo ir žavi.

20180720_174323