Dar nebuvau Madride, bet kažkodėl įsimylėjau

Ir visai kitaip man pasirodė pirmą dieną. Gal dėl kūno prastos savijautos. Gal tas karštis. Ne tai, kad nepatiko, bet ieškojau tos meilės, niekur neradau.

Na gerai. Kas gi pirmiausia man pasimatė? Ogi nuostabus metro. Toks patogus, lengvas, tvarkingas. Atrodo, gal man šį kartą susidraugauti su metro ir pakeliauti tik po metro, kartais iškišant galvą į Madridą, nepamirštant, kur esu. Taip pradžiai ir padariau.

Bet kai pasieki senamiestį, ten jau kažkaip kitaip. Žmonės, parduotuvės, pastatai. Bet kad taip įdomu, su nieko negaliu palyginti. Na bet kol kas neatrodo tai karalių miestas. Nors tu ką. Atskiri didingi pastatai. Bet reikia nepamiršti, tai tik pirmas įspūdis.

Tiesa, dieną prieš buvo didelis gėjų paradas. Tai daug po visur simbolikos yra.

Noriu suprasti miesto istoriją. Bet su nieko negaliu susieti. Kažkokie Henrikai, Karlai, Juanai ir Pilypai vis keitėsi, valdė.

Gal labiau stringa tokie faktai kaip uždraudimas laisvai leisti ganytis kiaulėms po miestą 1498 metais berods.

Čia ne kiaulės, čia žmonės išbando Samsung efektus. Juos ten krato, jiems gera.

Kas dar labai krenta į akis, tai benamiai. Tai daug pridėtų čiužinių, ir, aišku, šlapimo kvapas. Ahh, daf juodajuodžiai, kurie parduoda geriausių markių batus, rankinukus, rūbus ir pan. Tik pasiruošę labai greitai savo parduotuvėles supakuoti ir dingti. Nes viskas ten nelegalu.

Jau ne vieną kartą mačiau skulptūras, kurios yra natūralaus žmogaus dydžio, lyg tarp čia būtų. Kartais jas pamatęs dar turiu įsižiūrėti, ar ne koks gatvės artistas.

Menas Madride toks labai įvairus. Toks kasdienis. Su žinute. Šalis jau du šimtai metų yra susiskaidžiusi ir nuolat kariaujanti, kaip yra geriau – ar sprendžia liaudis (socdemai, madrileños), ar vienas geras šeimininkas (karalius, koks diktatorius). Ir taip stumdosi. Pilietinė kova po kovos. Jie gi tai antrąjam Pasauliniam kare nedalyvavo. Jie spėjo susikruvinti prieš karą pilietinėje kovoje.

Na gerai, mano nuomonė – ispanės nėra labai gražios. Nei stilingos. Mūsų Lietuvos moterys gražesnės. Bet gal ispanės tokios laisvesnės, labiau rodančios emocijas.

Na bet truputį atsigavęs vėl einu. Nes kažkuo kviečia Madridas. Ir ne tuo, kokie pastatai, bet tuo, kokią čia atmosferą sukuria žmonės. Reikia eiti ten ir būti. Jie ten būna, ieško vienas kito.