Apie vyrą. 1.

Iš karto pasakysiu – tai man viena jautriausių temų. Nes tai yra rūbas, kurį aš pats nešioju. Todėl atidarau sau didelį tyrinėjimų puslapį. Taigi, didelis pasaulis, keliauju po žingsnį.

Šiandien mačiau vyrų. Šiandien mačiau, kaip automatizuotai pasireiškia vyriškumas. Vyras semia kaimyno žvyrą, realiai vagiliauja (beje, man gavosi žodį ‘žvyras’ pradžioje surinkti su klaida, praleidau raidę ž). Ir kaip įdomiai, jis pamatė, kad aš matau, kaip jis nešasi namo kibirėlį žvyro. Pradžiai akys nudelbtos, bet paskui įsijungė vyriškumas. Tokiu naglu žvilgsniu į mane pasižiūrėjo su mintimi “ko?”. Aš tada nudelbiau akis ir toks kaltas pasišalinau. Negi dabar kausiuos. Bet realiai tai per sekundę sukurta kautynių situacija.

Kita situacija – šeima parkuojasi, bet nepastebėjo kad iš kitos juostos į tą pačią vietą nori prisiparkuoti didelis BMW. Nors šeima sustojo ir jau išlipo, toji BMW privažiavo naglai į tarpą. Kaip atakos ženklas. Kaip grąsinimas. Va tas tikras vyriškumas. įsijungia per sekundę. Kur iš karto pareiškiama – aš pulsiu, aš agresyvus.

Užaugęs pakankamai agresyvioj aplinkoj aš išmokau bijoti. Ne, muštis moku, kautis moku. Bet mane stipriai kausto baimė. Esu linkęs atsitraukti, net kai to iš šalies nesimato. Ir tai man atrodo, lyg kitas vyras mane nugali, aš nustoju būti vyras.

Beje, apie agresyvumą. Profesorius Artūras Tereškinas tai vadina toksišku vyriškumu. Nežinau, kaip jis tokį terminą pasirinko, skamba taip teisiančiai. Bet va kaip jis tai apibrėžia: “vyrai elgiasi agresyviai, yra godūs, vyriškumą išreiškia hiperbolizuotais būdais”.

Ką aš žinau. Netinka man tas žodis ‘toksiškas’. Tai yra paprasčiausiai agresija. Gąsdinanti agresija. Perteikiama per įvaizdį. Taip, vyrai eina į karą. Kitaip kol kas ir nesvarstome – į frontą eina vyrai. Moterys tik padeda (nors dabar tai lėtai keičiasi). Vyrai buria kriminalines grupuotes. Tulpiniai, kamuoliniai, žiguliniai ar kaip ten jie. Moterys tik greta. Kaip kažkoks mokslas sakė, kovos vyksta tarp patinų. Patelės neretai yra agresyvios, gindamos savo palikuonis ar save.

Toks Martynas ir Margo patyrinėjo 14 šalių duomenis apie žmogžudystes. Nu ir ką. Atradimas tas pats – vyrai yra agresyvesni. Jie kitus žudo 26 kartus dažniau nei moterys. Savo šeimos narius taip pat dažniausiai žudo vyrai. Beje, dėl žmogžudysčių dažniausiai žūsta irgi tie patys vyrai. Vadinasi, tai tiesa ir apie mane. Esu labiau toksiškas, kaip pasakytų Artūras. Esu iš agresijos pasaulio. Taip aš užkoduotas. Nu kam į galvą duoti?

Nu tai va, toks Leonardas (Berkowitz) taip paaiškina – mes dėl auklėjimo išmokstame daužyti vienas kitus. Nes žaislai ten peiliai ir pistoletai, mamos ir tetos moko duoti į galvą, jei kas lenda. Nu tai taip ir išmokstame. Va taip ir išmokstame snukdaužio vaidmens. Beje, laaaabai seniai tą dariau.

Na o dabar grįžtu prie vyrų. Nedaug vyrų pasiekia daug. Nedaug yra itin agresyvūs ir galingi. Juos nugali kiti vyrai, išlieka tik keletas. Nors šiaip būti agresyviu yra kažkaip vyrų pasaulyje paprasta. Bet kam vyrai yra nepasiruošę, tai atskleisti savo pažeidžiamumo. Nei vyrams, nei moterims, nei sau patiems.

O kaip būti silpniems? Aš nemoku to parodyti, nors galbūt taip norėtųsi kartais būti tiesiog pažeidžiamu ir silpnu. Bet greitai būsiu diagnozuotas kaip neišsivystęs mėmė, ieškantis mamos papo. Taip ir nerodai to jausmo. Gaila.