Šeimos etiudas

Čia mano mama. Ir aš. Mama sužinojo apie ligą, kuri ją labai išgąsdino. Priminė, kad mirtis kažkur netoli klajoja. Tai ji paėmė ir suorganizavo giminės susirinkimą.

O čia mano tėvas. Ir aš. Optimistas mano tėvas. Geras mano tėvas. Nors irgi žino, ką reiškia netoli besibeldžianti mirtis.

Va taip šis savaitgalis ir praėjo. Mano mama ir tėvas surinko giminę susitikti prie ežero. Nes kas ten žino, kaip ten bus paskui, ar dar galėsime susirinkti.

Susitikimo viešoji priežastis tai aišku visai kita – vasaros proga susirinkti ir atšvęsti tėvų pradėtą įgyvendinti mintį – planą: pradėti kurti ir statyti namuką prie ežeriuko. Bet ar kas nors švenčia statybų pradžią? Mano tėvai taip. Pirmą kartą gyvenime. Nes nežinai, kas bus rytoj.

Va taip ir pamačiau po daug daug metų mamos pusbrolį ir puseserę. Kurių niekada nebūčiau atpažinęs mieste. Net autobuse, jei sėdėčiau vienoje vietoje. O po savaitgalio jau atpažinčiau. Va jie.

Susitikimo metu buvo daugiau mūsų gerųjų giminaičių. Va kad ir mamos brolis. Geras šis brolis. Ramus, jaukus ir geras.

O va ir kitas brolis, irgi ramus, jaukus ir geras.

Apie šiuos abu brolius tikrai taip gerai nešnekėtų jų sutiktos gyvenimo moterys. Jos gal net nekalbėtų apie juos visai. Na bet man jie tokie unikalūs. Verti atskiros istorijos. Atvažiavo su žiguliuku.

O mama paskui iš vienos dalyvės iš Suvalkijos gavo unikalią dovaną – plytą, įpakuotą į gražų dovanų popierių. Mintis gera ir protinga – kad gautųsi pasistatyti namą. Giminė linksmai pasijuokė iš dovanos. Pažiūrėsim, kur gyvenimas tą plytą padės.

Šiaip tai turbūt pats keisčiausias giminės susirinkimas. Bet visų tų “su Kalėdomis”, “Šventų Velykų” šitas yra pats keisčiausias. Tiksliausias palinkėjimas būtų toks tokio susirinkimo proga: “tėve ir mama, pastatykit namą ir nenumirkite bestadydami, nors rizikos ir yra”. Atšventėm, greičiausiai namas gausis.