Priekulės istorija

Gyveno kartą Irkulis. Toks linksmas ir gražus buvo.

Mėgo su savo dviem kiemo draugais po laukus palakstyti.

Bet vieną dieną namo anksčiau grįžo tėvas ir Irkulį prikūlė. Kodėl?

Nes laukuose per daug ištrypė javų.

Nuliūdo Irkulis, nežinojo, ką daryti su tuo randu ant veido.

Prigulė ir pradėjo galvoti – gal vaiko teisėms tėvą priduoti, gal šiaip pabėgti, gal pas psichologą nueiti ir apie traumą papasakoti.

Tik staiga pamatė Ievą.

Senoji Ieva ir sako: “nenori, kad tavę ištiktų Šimonių likimas, skaityk daug knygų”.

Ir pradėjo Irkulis skaityti daug knygų, kur papuolė, ten skaitė. Dau suprato, pasidarė protingas ir užaugęs tapo gražiu jaunikaičiu.

Nuo tada jo visos lietuvaitės norėjo ir šniūrais prie jo traukė.

Kas bepaklausdavo panikių, kur jos eina, jos vis atšaudavo: ” noriu pabūti prie Irkulio”

Taip ir tapo garsi Priekulė. Ir pasakojo močiutės šią gražią pamokančią istoriją savo anūkams.

Kol vieną dieną….

(Istorija tęsiasi).