Eišiškės. Pirmas kontaktas

Na tik girdėjau. Tik žinojau, o šiandien susitikau. Ir kaip mane nustebino.

Nustebino trys dalykai:

  • Kokia didelė šio miestelio istorija
  • Kokia čia visai kita kultūra, matosi iš kiemų, kalbos, spalvų
  • Koks gyvas miestelis

Taip, lenkiška kultūra matosi. Net ir centre yra pagerbta gegužė dėl Konstitucijos. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos. Nors Lietuvoj nešvenčiam, Lenkijoj tai didelė diena – Gegužės 3-oji. O gal be reikalo. Nes tai ir mūsų Konstitucija, pirmoji Europoje, antroji pasaulyje.

Taip, religinių simbolių labai daug.

Net tremtiniai ir sukilėliai (beje, čia veikė Lietuvos partizanai) irgi pagerbti krikščioniškai katalikiškai. Ir su Lenkijos vėliavos simbolika.

Na tai nėra mažas miestelis, 3000+ gyventojų. Iš kurių 83 proc. lenkai. Dėl to nors valstybinė kalba lietuvių mūsų šalyje, labiausiai pramuša visgi lenkų kalba.

Mane tai labai domina šio miestelio istorija. Eikša lyg įkūrėjas, Vytauto žmona Ona iš čia. Pilis netoli. Žydų didžiulė bendruomenė buvo. Fabrikai. Na ir nuolat siaučiantys gaisrai. Gal dėl to, kad buvo net du degtukų fabrikai? Kaip bendruomeniškai visur namai sustatyti. Nepasakyčiau, kad labai apleisti, žmonės tvarkosi. Nors ne visur.

Miestelis turi ir savo ligoninę.

O seniūnija va kokiame pastate įsitaisė.

Beje, jei norite, galite pas Rišardą pernakvoti.

Iki susitikimo. Čia tik paviršinis apžiūrėjimas.